Žaliam sodne iš bado

Žaliam sodne iš bado
Kazys Jakubėnas

Eilėraštis iš rinkinio „Mieganti žemė“ (1929 m.).

     Išbrėkš aušra liūdnai tamsoka,
     danguj – juodoji marška.
     Kažin kodėl gana liūdnokai
     varpai skardieji tarška.

     Šit kaminai jau dūmais smilkos,
     ir bunda vargo kaimas,
     ir galvas lenks rugiuos vasilkos,
     atjausdamos nelaimę.

     Greit gėlos rūbą vilks giružė,
     giesmė nesklys po orą.
     Žaliam sodne, kai vėtros ūžė,
     kažin kas pasikorė.

     Šį liūdną rytą jį atrado
     pražuvusį po kilpa.
     O korėsi jisai iš bado,
     vargai širdy netilpo.

     Gal veidu ne vienam nuriedo
     gailios rasos karolis:
     taip skina šalnos puikų žiedą,
     taip žūva vargo broliai.