Žaidikas Pilgarby

Žaidikas Pilgarby

Lietuvių liaudies padavimas

Padeimų laukuos, Labguvos paviete, šalia Deimės upės pievų, riogso apie keturiasdešimt penkias pėdas išsikėlęs, viršuj keturkampiai per šimtą žingsnių ilgas ir platus Pilgarbis. Ant vidurio yra apie penkias pėdas gili duobė su akmenais; tos dugną senovėj nei su dviem apvynkartėms** neprisiekdavę – čion esąs dvaras nugrimzdęs.

Kartą apie minėtąją skylę vaikams beuogaujant, iš jos didelių ir mažų žmogiškų pavidalų išėję.

Taip vėl vienam žaidikui bei jo vaikinui vakare kalną praeinant, panelė šalia stovėjo ir vadinos jį į vidų žaist. Ji tuoj duris, kurios vakarų pusėj prie kelio esančios, atdarius, o įėjus tą tamsybę žiburiais pravarė. Bežaidžiant pradėjo panelė šokt. Tai prie jos ir kita panelaitė, taip jau visai juoda, prisidraugavojo. Jam dainų ir giesmių pažaidus, paneli dvi, dėkodamos jam ir jo sūnui už žaidimą, vyžas, kurias juodu išsiavę buvo, pilnas ąžuolinių jau sudžiūvusių lapų prikimšo. Iš kalno išėjus, vaikinas pasipiktinęs lapus laukan išmetė. Prieš namus senojo žaidiko šniūrelis, kuriuo savo vyžas sujungęs buvo, iš sunkumo pertrūko, kadangi visi vyžose esą lapai į aukspinigius pavirtę buvo. Sūnus, tai matydamas, nusigando lapus išmetęs – jo vyžose vos pora užsilikusių lapų, taip jau į auksinus pavirtę buvo.

Vyrams Velykų pasninke šalia Pilgarbio beariant, išgirdo jie balsą:

– Liže, Liže, eikš pyragų kept.

Viens artojų prašė:

– Na, tai kepkit ir man.

Kai jie popiet vėl art išėjo, tai buvo ant to drąsiojo noragų sikė*** pyrago uždėta.

* Žaidikas – muzikantas; žaisti – groti.
** Apvynkartė – apynių kartis, virptis.
*** Sikė – plokščias pyrago kepalas.