Šventas akmuo
Lietuvių liaudies padavimas


Kur dabar tas akmuo, senovėje aplink jį buvo apaugę dideli miškai. Po tą mišką vieno pono ganydavo dideles bandas galvijų. Kartą pie­menims beganant po tą mišką, staiga apako jų viršininkė. Tuomet piemenys labai nustebę nežinojo, kas daryti. Nieko nelaukdami, parvedė viršininkę į namus ir apsakė, kas jai atsitiko. Ta viršininkė, nustojusi šviesybės, labai nuliūdo. Ji tuomet verkdavo ir verkdavo per dienas. Ir po kiek laiko jai bemiegant prisisapnavo, kad ji nueitų prie to akmenio, nurautų samanas ir apeitų kelis sykius apie tą akmenį. Tuomet ją nuvedė prie to akmenio, ji nurovė visas samanas ir apėjo apie tą akmenį, kiek jai buvo paskirta apeiti. Viską atlikusi, ji tuojaus praregėjo. Nuo to ir pamatė žmonės, kad tai yra stebuklingas akmuo. Kada tas akmuo buvo nuvalytas, tuomet ant jo buvo matyti dvi žmogaus įspaustos pėdos. Todėl žmonės, kas sirgdami kokiomis ligomis, eidavo prie to akmenio melstis. Nuo to visi ir pagydavo.