Švedkalnis
Lietuvių liaudies padavimas


Šitas kalnas yra gana įdomus. Jis yra Bilionių kaime, aukštas ir gana staigus. Tik iš vienos pusės galima įlipti į kalną. Iš rytų yra apaugęs medžiais.

Kai Lietuvoje buvę švedai, tai ant šito kalno buvusi pilis. Švedai užsidarė į tą pilį, o lietuviai jų niekaip negalėjo paimti. Jie galvojo, kaip tuos švedus iš pilies išvilioti. Kad jie išeitų, tai lietuviai juos tuojau paimtų.

Švedai pakalnėse turėjo arklius. Arkliai ganėsi pievose. Tai lietuviai paėmė raudonos medžiagos ir vieną arklį apsiuvo. Arkliai, pamatę vieną iš jų raudoną, pradėjo jį draskyti, kandžioti ir spardyti. Pasidarė didelis triukšmas. Švedai, išgirdę tokį triukšmą, bėgo iš pilies pažiūrėti, kas čia pasidarė. Lietuviai to ir laukė. Jie pradėjo smarkiai mušti švedus, o tie buvo be ginklų.

Švedai pilyje turėję labai daug turtų. Kai lietuviai juos užpuolė, tai jie pradėjo bėgti, palikę turtus, vos suspėję tik dalį pasiimti. Bėgdami pasiėmę aukso staliuką ir kėdę. Bet kai lietuviai pradėję juos smarkiai mušti, tai jie aukso staliuką ir kėdę įmetę į kokį upeliuką ar pelkes, vadinamas Burkale. Ta vieta buvo labai gili. Nors lietuviai jos ir labai ieškojo, bet nerado. Aukso staliukas ir kėdė dar dabar, sako, toje vietoje tebėra. O tas kalnas gavo pavadinimą nuo švedų laikų.