Šuns laiškas

Šuns laiškas

Lietuvių etiologinė sakmė

Šuva parašė laišką dievui. Parašė ir prašė, kad palengvint jo gyvenimą, nes maistas blogas ir buvimas blogas. Šuva laiško nunešt negalėjo, nes jis pririštas. Laišką padavė katinui, kad nunešt dievui. Katinas prižadėjo. Atėjo katinas su laišku namo. Pamanė, kad rytoj nuneš. Ėmė laišką ir padėjo pastogėn. O padėjęs užmiršo. Už kelių dienų atsiminęs pažiūri pastogėn – gi laiškas sukapotas pelių. Paskui sutiko šunį.

– Ar nunešei? – klausia šuo.

Tada katinas pasakė, kas nutiko su laišku. Tai kad šoko šuva ant katino ir ko neperplėšė jo – tik išbėgo.

Nuo to laiko šuva vis nekenčia katino – jį veja. O katinas užtai peles gaudo.