Šikšnosparnis, varnalėkštis ir tilvikas

Šikšnosparnis, varnalėkštis ir tilvikas

Lietuvių etiologinė sakmė

Kitą kartą, seniai seniai, šikšnosparnis, varnalėkštis ir tilvikas, pasisamdę laivą, važiavo į užmarį kokių ten prekių pirkti. Bet šikšnosparnis, neturėdamas savo pinigų, skolinos iš kito.

Kai nuvažiavo į užmarį, tai prisipirko prekių daugybę. Nežinau, kokias prekes šikšnosparnis pirko, bet varnalėkštis prisipirko daugybę gelumbių, o tilvikas brangių deimanto akmenėlių. Ir kai, susidėję į laivą, važiavo namo, nelaimė ištiko: paskendo laivas su visomis prekėmis, tik vos jie patys išsigelbėjo nuo mirties.

Tos nelaimės ir po šiai dienai neužmiršta šikšnosparnis. Nebeturėdamas pinigų skolai užmokėti, ir po šiai dienai slapstos, idant nesutiktų tą, nuo ko tur pinigų paėmęs. Užtai dieną nelaksto – tiktai naktį. O varnalėkštis dar ir po šiai dienai patvoriuose ir šalikelėm tykinėja tų savo gelumbių. Kas eina pro šalį, jis tam vis griebia už drabužių, čiupinėja, bene jo gelumbes dėvi. Taip pat ir tilvikas visais paupiais tebelaksto, ieškodamas tų savo brangių akmenėlių.