Laiškai Bronei Vildžiūnaitei (50-57): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
140 eilutė:
Bučiuoju V.
'''55'''
Šarnelė, 1943.9.4 (1943.IX.4)
Broneliuk,
su šiuo laišku aš Tau siunčiu Tolstojaus „Anną Kareniną“, bet tik pirmą tomą. Jis yra ne mano, ir kai perskaitysi, tuojau pasiųsk atgal.
Aš pasiskolinau lyg sau iš vieno kunigo ir turėsiu po trijų savaičių jam grąžinti.
Antrą tomą (kuris yra mano, tarp kitko, Pauliaus dovana) aš netrukus, ateinančios savaitės bėgyje, irgi prisiųsiu. Ten įlenkime Tu rasi tai, ką aš buvau žadėjęs. To tomo tu man gali nesiųst.
Tolstojus labai didelis rašytojas. Tu prisistebėk, kaip vykusiai aprašytos arklių lenktynės, ta nuotaika, pagaliau ta pati Anna, jos visa meilė su Vronskiu, vėliau jos pavydas ir nusižudymas (paskutinių valandų galvosena – nusižudymas iš keršto), Levino ir Oblonskio medžioklė, kalė Laska, Levino pavyduliavimas (toks kaip ir mano) – visa taip puiku ir visa taip teisingai ir tiksliai nusakyta. „Sunkiausia pasakyti bendrus dalykus“, sakydavo Horacijus. Ir tik tas rašytojas didelis, kurs moka pasakyti bendrus dalykus, bet taip, kokie jie yra. Skaitysi ir gėrėsies, užtikrinu. Tai reta knyga! Ji Tolstojaus, ir be to, aš įsitikinau, iš jo visų knygų pati geriausia. Gal dar „Kazokai“, bet šie siauresniu mastu.
Reikės būtinai įsigyt pirmąjį tomą, nors ir spekuliacine kaina. Rusiškai aš turiu abu tomus.
Tarp kita ko, Jonui pasiunčiau obuolių.
Be galo daug dirbu. Rytą atsikėlęs išsėdžiu iki 2 valandų po pietų ir nuo 4 vėl sėdžiu iki vakaro. Mokaus ir studijuoju Nietzschę. Man dar neužtenka laiko, o darbų begalės. Popiet rašau; bet jei Tu žinotum ką? Rašau ilgiausią istoriją eilėmis. Aš manau, Tu man nepritartum, nes Tu nori, kad aš rašyčiau kažką panašų į „Vizijas“. Tačiau negaliu susilaikyt. Sugalvotas dalykas mane traukia.
Be to, renku medžiagą Simfonijoms. Aš jas manau šią žiemą parašyti (nors tris: Rudens, Žiemos ir Pavasario Simfonijas). Neseniai parašiau sonetą, bet nedrįstu siųsti, nes pirmasis labai blogas teišėjo; be to, jame yra paminėtas Botticelli „Pavasaris“, o Tu jo labai nemėgsti.
Anglai išlipo Italijon… Šiaip naujienų nežinau. Gyvenu užsidaręs, perdien pavargstu, bet naktim blogai miegu, be Tavęs aš ligonis. Ir tokios liūdnos, sunkios mintys atsiranda galvoje, sapnai būna dar sunkesni. Baisiai bjauri mano prigimtis. Mylėt tikrai neapsimoka: už keletą laimės valandėlių reikia mokėt tūkstančiais nemiegotų naktų.
V.
| |||