Laiškai Bronei Vildžiūnaitei (50-57): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
53 eilutė:
 
Vytautas
 
'''52'''
 
Kulautuva, 18.7.43 (1943.VII.I8)
 
Inken,
 
vakar aš Tau pasiunčiau telegramą. Matai, penktadienį aš nusiunčiau Sabaliauskui telegramą ir paklausiau, kaip su mano reikalais. Šeštadienį gavau iš jo telegramą. Jis pranešė taip, kaip aš Tau įrašiau. Tiesa, vienas vilniškių išvažiavo Vilniun, jis grįžęs man smulkiau papasakos, kaip ten yra, bet aš nemanau, kad Sabaliauskas būtų melavęs, jei dar kas būtų buvę neaišku, dar būtų parašęs tik, kad viskas bus sutvarkyta arba net kad viskas yra tvarkoje, bet nebūtų rašęs: UK gautas. Tai iš Vilniaus pusės. Dabar klausyk, kaip čia yra.
 
Endzynas padavė visiems mums prašymus, bet kažkoks Ensleris atmetė, mat jis yra su tuo susipykęs (ką reiškia asmeniniai santykiai!). Dabar mūsų prašymus iš naujo paleido nauju keliu. Gal praeis, bet visko gali būti. Man buvo baisiai neramu. Visi kiti čia neima į galvą ir nenori ne girdėti apie tai. Aš nežinau, kodėl jie tokie šalti. Mat daugelį iš jų seniai buvo jau atleidę. Jie nieko nėra išgyvenę. Ir be to, tiki, kad užtenka seno atleidimo. Bet aš jiems daugel kartų sakiau, kad šitie vėliau nebegalios.
 
Kaip ten bebūtų, aš rašysiu ir telegramuosiu Tau. Galbūt aš gausiu ir iš Kauno. Tai būtų visai neblogai. Pažiūrėčiau, katras geresnis.
 
Rašyk man, kaip Tu gyveni kaime? Ar pasitaisei ir mano saldainius ar gavai? čia pas mus kalba, kad po kursų mus ves į Vokietiją. Keletai dienų būtų dar nieko, bet girdisi iki trijų savaičių. Tai nebūtų gal jau taip gera. Parašyk, kaip Tu galvoji? Kalba, kad galės pasirinkti važiuoti ar nevažiuoti? Rašyk, kaip Tu galvoji.
 
Po antradienio, kai gausiu daugiau žinių, vėl parašysiu. Bet kažin ar suspėsi iki išvažiuojant gauti. O gal Tu mėnesio gale į Vilnių nevyksi?
 
Žinai, aš Tavęs jau labai pasiilgau. Šiąnakt visą naktį Tave sapnavau, ir kai pabudau, taip liūdna pasidarė. Gavęs telegramą, nudžiugau, bet buvo liūdna, kad Tavęs nėra kartu.
 
Kaip ten bebūtų, mėnesio gale atvažiuok, nes aš tada grįšiu Vilniun. Tada vėl pabūsime keletą dienų.
 
Čia visą laiką negražu, darbo daug. Kažkaip išvargsti, po pietų nieko negali dirbti; nieko dar neparašiau ir turbūt neparašysiu. Etikos taip pat labai maža teperskaičiau.
 
Vėl gavau 12 saldainių. 6 palikau Tau. Kai sugrįši į Vilnių, gausi. Taigi nepamiršk! Gal antram mėnesiui jau aš Tavęs nebeišleisiu. Aš pats Tave geriau paglobosiu negu kaime. Juk Tu esi tokia ir nieko nevalgai, ypač, kai visko yra. Jei nebūsi priaugus 5 kilogramų, tai tikrai neleisiu.
 
Perduok Jonams, Emilei ir Gražinai, be to, mamai – svarbiausia jai – linkėjimus. O vis dėlto, Tavo mamos aš irgi pasilgau.
 
Rašyk, rašyk.
 
Bučiuoju
 
V.