|
# Jei koks nors visiškas atleidimas nuo visų bausmių gali būti kam nors duotas, aišku, kad jis duodamas tobuliausiems, t. y. nedaugeliui.
# Todėl didesnė dalis žmonių paprastai yra klaidinama šio skirtumo nedarančio didingo pažado atleisti nuo bausmės.
# Kokią galią apskritai turi Popiežius skaistykloje, tokią turi kiekvienas [[w:vyskupas|vyskupas]] ir [[w:klebonas|klebonas]] skyrium savo vyskupijoje ir parapijoje.
# Gerai daro popiežius, kad duoda sieloms atleidimą, naudodamas ne raktų gali (kurios jis neturi), bet kaip savo užtarimą.
# Per daug iškelia žmogų tie, kurie sako, kad siela kyla į dangų vos skambtelėjus į dėžutę įmestam pinigui.
# Net ir mokyčiausiems teologams labai sunku vienodai girti žmonėms atlaidų dosnumą ir tikrąją atgailą.
# Tikroji atgaila siekia bausmių ir mėgsta jas, o atlaidų dosnumas atpalaiduoja nuo jų ir visai nepagrįstai žadina neapykantą joms.
* 41.# Reikia atsargiai skelbti apaštališkus atlaidus, kad žmonės klaidingai nesuprastų, jog jie iškeliami virš kitų gerų artimo meilės darbų.
* 42.# Reikia mokyti krikščionis, jog popiežius nemano, kad atlaidų pirkimas kaip nors prilygsta gailestingiems darbams.
* 43.# Reikia mokyti krikščionis, kad, duodami vargšui ar skolindami neturtėliui, jie daro geriau negu pirkdami atlaidus.
* 44.# Juk dėl artimo meilės darbų klesti artimo meilė ir žmogus darosi geresnis, o dėl atlaidų jis geresnis nesidaro, bet tik laisvesnis nuo bausmės.
* 45.# Reikia mokyti krikščionis, kad tas, kuris, matydamas varguolį, praeina pro jį ir duoda už atlaidus, įsigyja ne popiežiaus [[w:indulgencija|indulgencijas]], bet Dievo pyktį.
* 46.# Reikia mokyti krikščionis, kad, jeigu jie nėra visko pertekę, tegu sau turi, ko būtinai reikia namams išlaikyti, o ne mėto atlaidams.
* 47.# Reikia mokyti krikščionis, kad atlaidų pirkimas yra laisvas, o ne prisakytas.
* 48.# Reikia moyti krikščionis, kad popiežius, duodamas atlaidus, labiau trokšta dievobaimingos maldos už jį negu akimoju atkišamu pinigų.
* 49.# Reikia mokyti krikščionis, kad popiežiaus atlaidai yra naudingi, jei ne jais pasikliaujama, ir nepaprastai žalingi, jei dėl jų nustojama bijoti Dievo.
* 50.# Reikia mokyti krikščionis, jog jei popiežius žinotų apie atlaudų skelbėjų sukčiavimus, jis geriau sutiktų, kad [[w:šv. Petro bazilika|šv. Petro bazilika]] pavirstų pelenais, negu kad ji būtų statoma iš jo avelių kailio, kraujo ir kaulų.
* 51.# Reikia mokyti krikščionis, kad popiežius, kaip jam ir dera, net pardavęs (jei prireiktų) šv. Petro baziliką, norėtų iš savo pinigų duoti tiems, iš kurių atlaidų skelbėjai išgauna pinigus.
* 52.# Tuščia tikėtis išganymo per atlaidų raštus, net jei patikėtinis ar net pats popiežius savo sielą už juos atiduotų.
* 53.# Kristaus ir popiežiaus priešai yra tie, kurie, skelbdami atlaidus, kai kuriuose bažnyčiose liepia nutilti Dievo žodžiu.
* 54.# Dievo žodžiui daroma skriauda, jei tame pačiame pamoksle atlaidams skiriama tiek pat ar net daugiau laiko negu jam.
* 55.# Popiežius, aišku, mano, kad jei atlaidai (kaip nesvarbus dalykas) šlovinami vienu varpu, viena [[w:procesija|procesija]] ir vienodomis pamaldomis, tai evangelija (kaip pats svarbiausias dalykas) turi būti šlovinama šimtu varpų, šimtu procesijų, šimtu pamaldų.
* 56.# Bažnyčios turtai, iš kurių popiežius duoda indulgencijas, nėra išsamiai išvardyti ir žinomi Kristaus žmonėms.
* 57.# Aišku, kad nėra laikini, nes daugelis pamokslininkų ne taip jau mielai juos dalija, bet tik kaupia.
* 58.# Jie nėra Kristaus ir Šventųjų nuopelnai, nes šie visuomet, nepriklausomai nuo popiežiaus, teikia išganymą vidiniam žmogui ir kryžių, mirtį, pragarą – išoriniam.
* 59.# Šv. Laurynas yra pasakęs, kad bažnyčios turtai – tai bažnyčios skurdžiai, bet jis kalbėjo, vartodamas savo laikų žodyną.
* 60.# Ne karštagalviškai sakome, kad bažnyčios raktai (duoti dėl Kristaus nuopelnų) yra tasai turtas.
* 61.# Juk aišku, kad vienos tik popiežiaus galios pakanka atleisti bausmėms ir nuodėmėms.
* 62.# Tikrasis bažnyčios turtas yra šventoji Dievo šlovės ir gailestingumo [[w:evangelija|evangelija]].
* 63.# Ir jis, aišku, yra nekenčiamas, nes pirmuosius padaro paskutinius.
* 64.# O indulgencijų turtas, aišku, yra mieliausias, nes iš paskutiniųjų padaro pirmus.
* 65.# Taigi evangelijos turtai yra tinklai, kuriais seniai buvo žvejojami turtingi vyrai.
* 66.# Indulgencijų turtai yrra tinklai, kuriais dabar žvejojami vyrų turtai.
* 67.# Indulgencijos, kurias pamokslininkai garsina kaip didžiausias malones, iš tikrųjų laikomos tiek, kiek didina jų pelną.
* 68.# Tačiau iš tiesų jos yra mažiausios malonės, palyginti su Dievo malone ir kryžiaus gailestingumu.
*# 69. [[w:vyskupas|Vyskupai]] ir ganytojai turi pagarbiai priimti apaštališkųjų atlaidų platintojus.
* 70.# Bet dar labiau jie turi išplėsti akis ir ištempti ausis, kad vietoj popiežiaus pavedimo šie neskelbtų savo sapnų.
* 71.# Kas kalba prieš apaštališkųjų atlaidų teisingumą, tas tebūnie atskirtas ir prakeiktas.
* 72.# O kas iš tikrųjų uoliai veikia prieš atlaidų skelbėjų žodžių palaidumą ir laisvumą, tebūnie pagirtas.
* 73.# Popiežius teisingai prakeikia tuos, kurie kenkia atlaidų darbui, regzdami visokias gudrybes.
* 74.# Juo labiau jis ketina prakeikti tuos, kurie, prisidengdami atlaidais, kenkia šventajai artimo meilei ir teisingumui.
* 75.# Manyti, jog popiežiaus atlaidai tokie galingi, kad galėtų atleisti žmogui, išniekinusiam – neįmanomas daiktas – dievo motiną, – vadinasi, būti bepročiu.
* 76.# Mes sakome priešingai: popiežiaus atlaidai negali panaikinti net mažiausios nuodėmės, kiek ji yra kaltė.
* 77.# Pasakymas, kad net jei [[w:šv. Petras|Šv. Petras]] dabar būtų popiežius, jis negalėtų dovanoti didesnių malonių, yra piktžodžiavimas prieš šv. Petrą ir popiežių.
* 78.# Mes sakome priešingai: ir dabartinis, ir kiekvienas kitas popiežius turi didesnių malonių – tai evangelija, gydymo dovanos ir kita, kaip rašė šv. Paulius (''1 Kor 12, 28'').
* 79.# Pasakydamas, kad [[w:kryžius|kryžius]] pastatytas tarp popiežiaus [[w:herbas|herbo]] ženklų, prilygsta Kristaus kryžiui, yra piktžodžiavimas.
* 80.# Vyskupai, ganytojai ir teologai, leidžiantys tokioms kalboms plisti liaudyje, už tai atsakys.
* 81.# Dėl tokio palaido atlaidų skelbimo net ir mokytiems vyrams nėra lengva apsaugoti popiežiaus garbę nuo šmeižtų arba suktų pasauliečių klausimų.
* 82.# Būtent: kodėl popiežius neištuština [[w:Skaistykla|skaistyklos]] iš švenčiausios artimo meilės ir dėl didžiausio sielų būtinumo – teisingiausio pagrindo, jei išperka be galo daug sielų dėl pražūtingiausių pinigų bazilikos statybai – menkiausio pagrindo?
* 83.# Taip pat: kodėl nepanaikinamos gedulingos ir mirties metinių pamaldos ir negrąžinamos arba neleidžiama atiduoti tuo tikslu įsteigtų [[w:Beneficija|beneficijų]], nes yra neteisinga dar melstis už išpirktuosius?
* 84.# Taip pat: koks tas naujas dievo ir popiežiaus gailestingumas, jeigu jie leidžia netikėliui ir priešui už pinigus nusipirkti pamaldžią ir Dievui atsidavusią sielą, tačiau neišperka dievobaimingos ir mylimos sielos, skatinami artimo meilės ir dėl būtinumo?
* 85.# Taip pat: kodėl atgailos kanonai, ne tik nenaudojami, bet iš tikrųjų jau seniai panaikinti ir netekę galios, iki iol išperkami už pinigus teikiant indulgencijas, tarsi jie tebegaliotų?
* 86.# Taip pat: kodėl popiežius, kurio turtai šiandien gausesni nei turtingiausiųjų turtuolių, mieliau nestato vienos tik šv. Petro bazilikos už savo pinigus, bet stato ją už neturtingų tikinčiųjų pinigus?
* 87.# Taip pat: ką atleidžia ir ką suteikia popiežius tiems, kurie, atlikę atgailą, įgyja visiško atleidimo ir dalyvavimo teisę?
* 88.# Taip pat: kas bažnyčiai būtų geriau dėl to, jei popiežius, užuot vieną sykį per vieną dieną kiekvienam tikinčiajam skyręs atleidimą, kaip daro, skirtų juos šimtą sykių?
* 89.# Kadangi popiežius atlaidais labiau siekia sielų išganymo, o ne pinigų, kodėl jis sulaiko raštus ir jau seniai suteiktus atlaidus, nors jie yra vienodai veiksmingi?
* 90.# Nutildyti šiuos labai keblius pasauliečių įrodinėjimus vien remiantis galia, o ne protingai juos išsprendžiant – vadinasi, bažnyčia ir popiežių išstatyti priešų pajuokai ir krikščionis padaryti nelaimėliais.
* 91.# Taigi, jei atlaidai būtų skelbiami pagal popiežiaus dvasią ir sumanymą, visi tie klausimai lengvai būtų išspręsti, nes jie nekiltų.
* 92.# Tad tegu pasitraukia visi tie pranašai, kurie sako [[w:Jėzus Kristus|Kristaus]] žmonėms: „Ramybė, ramybė“, o ramybės nėra.
* 93.# Tebūnie palaiminti visi tie pranašai, kurie sako Kristaus žmonėms: „Kryžius, kryžius“, o kryžiaus nėra.
* 94.# Reikia raginti krikščionis, kas stengtųsi eiti paskui savo vadovą Kristų per bausmes, mirtį ir pragarą.
* 95.# Ir verčiau per daugelį kentėjimų tegu tikisi įžengti į [[w:Rojus|Dangų]], o ne per nerūpestingą ramybę.
[[Kategorija:Religija]]
| 