95 tezės: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{vikipedijaVikipedija|95 tezės}}

'''95 [[w:Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] tezės'''

''Iš meilės tiesai ir noro ją išaiškinti šie toliau surašyti teiginiai bus aptariami [[w:Vitenbergas|Vitenberge]] vadovaujant garbingajam tėvui Martynui Liuteriui, laisvųjų menų ir šventosios teologijos magistrui, čia paskirtam jos skleidėju. Todėl jis prašo, kad tie kurie negali atvykti su mumis žodžiu pasvarstyti, tai padarytų laiškais. Vardan mūsų viešpats Jėzaus Kristaus. Amen.''

* 1.# Mūsų Viešpats ir mokytojas [[w:Jėzus Kristus|Jėzus Kristus]], sakydamas: „Atgailaukite“ ir t.t., norėjo, kad visas tikinčiųjų gyvenimas būtų atgaila.

* 2.# Šis žodis neturi būti suprantamas kaip [[w:sakramentas|sakramentinė]] atgaila (t. y. išpažintas ir atsiteisimas, kurie atlieka vadovaujant kunigams.)

* 3.# Tai reiškia ne tik vidinę atgailą, nes vidinės atgailos nėra, jei ji nesukelia kokio nors išorinio kūno marinimo.

* 4.# Taigi [[w:bausmė|bausmė]] išlieka, kol išlieka nepasitenkinimas savimi (t. y. tikroji vidinė atgaila), vadinasi, iki pat įžengimo į Dangaus karalystę.

* 5.# Popiežius nenori ir negali atleisti nuo jokių bausmių, išskyrus tas, kurias padarė savo nuožiūra ar pagal kanonus.

*# 6. [[w:Popiežius|Popiežius]] negali atleisti jokios [[w:kaltė|kaltės]], nebent gali tik paskelbti ir patvirtinti, kad atleista Dievo; o kai jis atleidžia sau pasilaikytais atvejais, tai, jeigu jo gaila nepripažįstama, kaltė, žinoma išlieka.

* 7.# Apskritai Dievas niekam neatleidžia kaltės, kartu visais atžvilgiais nepajungdamas pažemintojo jį pavaduojančiai kunigijai.

* 8.# Atgailos [[w:kanonas|kanonai]] yra skirtingi tik gyviesiems, o mirštantiems nieko pagal juos neturi būti paskirta.

* 9.# Todėl [[w:šventoji Dvasia|Šventoji Dvasia]], veikianti popiežiuje, teikia mums gera tuo, kad savo nutarimuose jis visuomet daro išimtį mirties ir neišvengiamybės atvejais.

* 10.# Nemokšiškai ir blogai daro tie kunigai, kurie mirštantiesiems nukelia kanoninę atgailą į skaistyklą.

* 11.# Tos piktžolės apie kanoninės bausmės pakeitimą skaistyklos bausme, iš tiesų buvo pasėtos vyskupams snaudžiant.

* 12.# Seniau kanoninės bausmės buvo skiriamos ne po atleidimo, bet prieš jį kaip atgailos tikrumo išbandymas.

* 13.# Mirtis mirštančiuosius nuo visko atpalaiduoja, ir kanonų įstatymams jie jau mirę ir teistai nuo jų išsilaisvinę.

* 14.# Nevisiškas nuodėmių atsikratymas ar silpna artimo meilė kelia mirštančiajam didelę baimę, ir juo didesnę, juo mažiau artimo meilės.

* 15.# Šios baimės ir siaubo užtenka (jau nekalbant apie visa kita), kad jis atkentėtų skaistyklos bausmę, nes tai labai artima nevilties siaubui.

* 16.# Pragaras, skaistykla ir dangus, atrodo, skiriasi, kaip skiriasi neviltis, bemaž neviltis ir sielos ramybė.

* 17.# Atrodo, jog su sielomis skaistykloje būtinai turi būti taip, kad, nykstant baimei, didėtų artimo meilė.

* 18.# Neatrodo, kad kokių samprotavimų ar raštų būtų įrodyta, jog joms yra nepasiekiama nuopelnų ar artimo didėjimo būsena.

* 19.# Neatrodo, kad būtų įrodyta, jog jos visos yra tikros ir ramios dėl savo palaimos, nors mes būtume ir labai tikri.

* 20.# Taigi popiežius, visuotinai atleisdamas nuo visų bausmių, turi galvoje ne apskritai visas, bet tik jo paties paskirtas bausmes.

* 21.# Taigi klysta tie indulgencijų skelbėjai, kurie sako, kad popiežiaus indulgencijos atpalaiduoja ir išgelbsti žmogų nuo bet kokios bausmės.

* 22.# Iš tikrųjų jis neatleidžia sielų skaistykloje nuo jokios bausmės, kurią jos šiame gyvenime turėtų atkentėti pagal kanonus.

* 23.# Jei koks nors visiškas atleidimas nuo visų bausmių gali būti kam nors duotas, aišku, kad jis duodamas tobuliausiems, t. y. nedaugeliui.

* 24.# Todėl didesnė dalis žmonių paprastai yra klaidinama šio skirtumo nedarančio didingo pažado atleisti nuo bausmės.

* 25.# Kokią galią apskritai turi Popiežius skaistykloje, tokią turi kiekvienas [[w:vyskupas|vyskupas]] ir [[w:klebonas|klebonas]] skyrium savo vyskupijoje ir parapijoje.

* 26.# Gerai daro popiežius, kad duoda sieloms atleidimą, naudodamas ne raktų gali (kurios jis neturi), bet kaip savo užtarimą.

* 27.# Per daug iškelia žmogų tie, kurie sako, kad siela kyla į dangų vos skambtelėjus į dėžutę įmestam pinigui.

* 28.# Iš tiesų, skambtelėjus į dėžutę įmestam pinigui, gali išaugti pelnas ir godumas, o bažnyčios užtarimas yra vieno Dievo valioje.

* 29.# Kas žino, ar visos sielos skaistykloje trokšta būti išpirktos, kaip pasakojama Šv. Severiną ir Paskalį.

* 30.# Niekas nėra tikras dėl savo atgailumo tikrumo ir dar mažiau – dėl visiško atleidimo.

* 31.# Kaip retai kas iš tiesų atgailauja, taip retai kas iš tiesų nusiperka atleidimą taip įvyksta retų rečiausiai.

* 32.# Amžiams kartu su savo mokytojais bus pasmerkti tie, kurie tiki, kad gali būti ramūs dėl savo išgelbėjimo per atlaidų raštus.

* 33.# Ypač reikia saugotis tokių, kurie sako, kad tie popiežiaus atlaidai yra neįkainojama Dievo dovana, kuri sutaiko žmogų su dievu.

* 34.# Mat anos atlaidų malonės liečia tik žmogaus nustatytas sakramentines atgailos bausmes.

* 35.# Nekrikščioniškus dalykus skelbia tie, kurie moko, kad išpirkusiems sielas arba išpažinties raštus nebūtina atgaila.

* 36.# Kiekvienas iš tiesų atgailaujantis krikščionis gauna visišką atleidimą nuo bausmės ir kaltės, net ir be atlaidų raštų.

* 37.# Kiekvienas tikras krikščionis, gyvas ar miręs, yra visų Kristaus ir bažnyčios dailininkas, net ir be atlaidų raštų, o Dievo valia.

* 38.# Tačiau popiežiaus suteikto atleidimo jokiu būdu nereikia atmesti, nes, kaip sakiau, jis skelbia Dievo atleidimą.

* 39.# Net ir mokyčiausiems teologams labai sunku vienodai girti žmonėms atlaidų dosnumą ir tikrąją atgailą.

* 40.# Tikroji atgaila siekia bausmių ir mėgsta jas, o atlaidų dosnumas atpalaiduoja nuo jų ir visai nepagrįstai žadina neapykantą joms.