95 tezės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''95 Martyno Liuterio tezės''' : * 1. Mūsų Viešpats ir mokytojas Jėzus Kristus, sakydamas: „Atgailaukite“ ir t.t., norėjo, kad visas tikinčiųjų gyvenimas būtų at... |
+{vikipedija}; fix links; +kat; +iw; +įžanga |
||
1 eilutė:
'''95 [[w:Martynas Liuteris|Martyno Liuterio]] tezės'''
* 1. Mūsų Viešpats ir mokytojas [[Jėzus Kristus]], sakydamas: „Atgailaukite“ ir t.t., norėjo, kad visas tikinčiųjų gyvenimas būtų atgaila.▼
''Iš meilės tiesai ir noro ją išaiškinti šie toliau surašyti teiginiai bus aptariami Vitenberge vadovaujant garbingajam tėvui Martynui Liuteriui, laisvųjų menų ir šventosios teologijos magistrui, čia paskirtam jos skleidėju. Todėl jis prašo, kad tie kurie negali atvykti su mumis žodžiu pasvarstyti, tai padarytų laiškais. Vardan mūsų viešpats Jėzaus Kristaus. Amen.''
* 2. Šis žodis neturi būti suprantamas kaip [[sakramentas|sakramentinė]] atgaila (t. y. išpažintas ir atsiteisimas, kurie atlieka vadovaujant kunigams.)▼
▲* 1. Mūsų Viešpats ir mokytojas [[w:Jėzus Kristus|Jėzus Kristus]], sakydamas: „Atgailaukite“ ir t.t., norėjo, kad visas tikinčiųjų gyvenimas būtų atgaila.
▲* 2. Šis žodis neturi būti suprantamas kaip [[w:sakramentas|sakramentinė]] atgaila (t. y. išpažintas ir atsiteisimas, kurie atlieka vadovaujant kunigams.)
* 3. Tai reiškia ne tik vidinę atgailą, nes vidinės atgailos nėra, jei ji nesukelia kokio nors išorinio kūno marinimo.
* 4. Taigi [[w:bausmė|bausmė]] išlieka, kol išlieka nepasitenkinimas savimi (t. y. tikroji vidinė atgaila), vadinasi, iki pat įžengimo į Dangaus karalystę.
* 5. Popiežius nenori ir negali atleisti nuo jokių bausmių, išskyrus tas, kurias padarė savo nuožiūra ar pagal kanonus.
* 6. [[w:Popiežius|Popiežius]] negali atleisti jokios [[w:kaltė|kaltės]], nebent gali tik paskelbti ir patvirtinti, kad atleista Dievo; o kai jis atleidžia sau pasilaikytais atvejais, tai, jeigu jo gaila nepripažįstama, kaltė, žinoma išlieka.
* 7. Apskritai Dievas niekam neatleidžia kaltės, kartu visais atžvilgiais nepajungdamas pažemintojo jį pavaduojančiai kunigijai.
* 8. Atgailos [[w:kanonas|kanonai]] yra skirtingi tik gyviesiems, o mirštantiems nieko pagal juos neturi būti paskirta.
* 9. Todėl [[w:šventoji Dvasia|Šventoji Dvasia]], vekianti popiežiuje, teikia mums gera tuo, kad savo nutarimuose jis visuomet daro išimtį mirties ir neišvengiamybės atvejais.
* 10. Nemokšiškai ir blogai daro tie kunigai, kurie mirštantiesiems nukelia kanoninę atgailą į skaistyklą.
* 11. Tos piktožolės apie kanoninės bausmės pakeitimą skaistyklos bausme, iš tiesų buvo pasėtos vyskupams snaudžiant.
eilutė 20 ⟶ 23:
* 18. Neatrodo, kad kokų samprotavimų ar raštų būtų įrodyta, jog joms yra nepasiekiama nuopelnų ar artimo didėjimo būsena.
* 19. Neatrodo, kad būtų įrodyta, jog jos visos yra tikros ir ramios dėl savo palaimos, nors mes būtume ir labai tikri.
* 20. Taigi
* 21. Taigi klysta tie indulgencijų skelbėjai, kurie sako, kad popiežiaus indulgencijos atpalaiduoja ir išgelbsti žmogų nuo bet kokios bausmės.
* 22. Iš tikrųjų jis neatleidžia sielų skaistykloke nuo jokios bausmės, kurią jos šiame gyvenime turėtų atkentėti pagal kanonus.
* 23. Jei koks nors visiškas atleidimas nuo visų bausmių gali būti kam nors duotas, aišku, kad jis duodamas tobuliausiems, t. y. nedaugeliui.
* 24. Todėl didesnė dalis žmonių paprastai yra klaidinama šio skirtumo nedarančio didingo pažado atleisti nuo bausmės.
* 25. Kokią galią apskritai turi
* 26. Gerai daro popiežius, kad duoda sieloms atleidimą, naudodamas ne raktų gali (kurios jis neturi), bet kaip savo užtarimą.
* 27. Per daug iškelia žmogų tie, kurie sako, kad siela kyla į dangų vos skambtelėjus į dėžutę įmestam pinigui.
eilutė 45 ⟶ 48:
* 43. Reikia mokyti krikščionis, kad, duodami vargšui ar skolindami neturtėliui, jie daro geriau negu pirkdami atlaidus.
* 44. Juk dėl artimo meilės darbų klesti artimo meilė ir žmogus darosi geresnis, o dėl atlaidų jis geresnis nesidaro, bet tik laisvesnis nuo bausmės.
* 45. Reikia mokyti krikščionis, kad tas, kuris, matydamas varguolį, praeina pro jį ir duoda už atlaidus, įsigyja ne popiežiaus [[w:|indulgencija|indulgencijas]]
* 46. Reikia mokyti krikščionis, kad, jeigu jie nėra visko pertekę, tegu sau turi, ko būtinai reikia namams išlaikyti, o ne mėto atlaidams.
* 47. Reikia mokyti krikščionis, kad atlaidų pirkimas yra laisvas, o ne prisakytas.
* 48. Reikia moyti krikščionis, kad popiežius, duodamas atlaidus, labiau trokšta dievobaimingos maldos už jį negu akimoju atkišamu pinigų.
* 49. Reikia mokyti krikščionis, kad popiežiaus atlaidai yra naudingi, jei ne jais pasikliaujama, ir nepaprastai žalingi, jei dėl jų nustojama bijoti Dievo.
* 50. Reikia mokyti krikščionis, jog jei popiežius žinotų apie atlaudų skelbėjų sukčiavimus, jis geriau sutiktų, kad [[w:šv. Petro bazilika|šv. Petro bazilika]] pavirstų pelenais, negu kad ji būtų statoma iš jo avelių kailio, kraujo ir kaulų.
* 51. Reikia mokyti krikščionis, kad popiežius, kaip jam ir dera, net pardavęs (jei prireiktų) šv. Petro baziliką, norėtų iš savo pinigų duoti tiems, iš kurių atlaidų skelbėjai išgauna pinigus.
* 52. Tuščia tikėtis išganymo per atlaidų raštus, net jei patikėtinis ar net pats popiežius savo sielą už juos atiduotų.
* 53. Kristaus ir popiežiaus priešai yra tie, kurie, skelbdami atlaidus, kai kuriuose bažnyčiose liepia nutilti Dievo žodžiu.
* 54. Dievo žodžiui daroma skriauda, jei tame pačiame pamoksle atlaidams skiriama tiek pat ar net daugiau laiko negu jam.
* 55. Popiežius, aišku, mano, kad jei atlaidai (kaip nesvarbus dalykas) šlovinami vienu varpu, viena [[w:procesija|procesija]] ir vienodomis pamaldomis, tai evangelija (kaip pats svarbiausias dalykas) turi būti šlovinama šimtu varpų, šimtu procesijų, šimtu pamaldų.
* 56. Bažnyčios turtai, iš kurių popiežius duoda indulgencijas, nėra išsamiai išvardyti ir žinomi Kristaus žmonėms.
* 57. Aišku, kad nėra laikini, nes daugelis pamokslininkų ne taip jau mielai juos dalija, bet tik kaupia.
eilutė 62 ⟶ 65:
* 60. Ne karštagalviškai sakome, kad bažnyčios raktai (duoti dėl Kristaus nuopelnų) yra tasai turtas.
* 61. Juk aišku, kad vienos tik popiežiaus galios pakanka atleisti bausmėms ir nuodėmėms.
* 62. Tikrasis bažnyčios turtas yra šventoji Dievo šlovės ir gailestingumo [[w:evangelija|evangelija]].
* 63. Ir jis, aišku, yra nekenčiamas, nes pirmuosius padaro paskutinius.
* 64. O indulgencijų turtas, aišku, yra mieliausias, nes iš paskutiniųjų padaro pirmus.
eilutė 69 ⟶ 72:
* 67. Indulgencijos, kurias pamokslininkai garsina kaip didžiausias malones, iš tikrųjų laikomos tiek, kiek didina jų pelną.
* 68. Tačiau iš tiesų jos yra mažiausios malonės, palyginti su Dievo malone ir kryžiaus gailestingumu.
* 69. [[w:vyskupas|Vyskupai]] ir ganytojai turi pagarbiai priimti apaštališkųjų atlaidų platintojus.
* 70. Bet dar labiau jie turi išplėsti akis ir ištempti ausis, kad vietoj popiežiaus pavedimo šie neskelbtų savo sapnų.
* 71. Kas kalba prieš apaštališkųjų atlaidų teisingumą, tas tebūnie atskirtas ir prakeiktas.
eilutė 77 ⟶ 80:
* 75. Manyti, jog popiežiaus atlaidai tokie galingi, kad galėtų atleisti žmogui, išniekinusiam – niįmanomas daiktas – dievo motiną, – vadinasi, būti bepročiu.
* 76. Mes sakome priešingai: popiežiaus atlaidai negali panaikinti net mažiausios nuodėmės, kiek ji yra kaltė.
* 77. Pasakymas, kad net jei [[w:šv. Petras|Šv. Petras]] dabar būtų popiežius, jis negalėtų dovanoti didesnių malonių, yra piktžodžiavimas prieš šv. Petrą ir popiežių.
* 78. Mes sakome priešingai: ir dabartinis, ir kiekvienas kitas popiežius turi didesnių malonių – tai evangelija, gydymo dovanos ir kita, kaip rašė šv. Paulius (''1 Kor 12, 28'').
* 79. Pasakydamas, kad [[w:kryžius|kryžius]] pastatytas tarp popiežiaus [[
* 80. Vyskupai, ganytojai ir teologai, leidžiantys tokioms kalboms plisti liaudyje, už tai atsakys.
* 81. Dėl tokio palaido atlaidų skelbimo net ir mokytiems vyrams nėra lengva apsaugoti popiežiaus garbę nuo šmeižtų arba suktų pasauliečių klausimų.
* 82. Būtent: kodėl popiežius neištuština [[w:Skaistykla|skaistyklos]] iš svenčiausios artimo meilės ir dėl didžiausio sielų būtinumo – teisingiausio pagrindo, jei išperka be galo daug sielų dėl pražutingiausių pinigų bazilikos statybai – menkiausio pagrindo?
* 83. Taip pat: kodėl nepanaikinamos gedulingos ir mirties metinių pamaldos ir negrąžinamos arba neleidžiama atiduoti tuo tikslu įsteigtų [[w:Beneficija|beneficijų]], nes yra neteisinga dar melstis už išpirktuosius?
* 84. Taip pat: koks tas naujas dievo ir popiežiaus gailestingumas, jeigu jie leidžia netikėliui ir priešui už pinigus nusipirkti pamaldžią ir Dievui atsidavusią sielą, tačiau neišperka dievobaimingos ir mylimos dielos, skatinami artimo meilės ir dėl būtinumo?
* 85. Taip pat: kodėl atgailos kanonai, ne tik nenaudojami, bet iš tikrųjų jau seniai panaikinti ir netekę galios, iki iol išperkami už pinigus teikiant indulgencijas, tarsi jie tebegaliotų?
eilutė 92 ⟶ 95:
* 90. Nutildyti šiuos labai keblius pasauliečių įrodinėjimus vien remiantis galia, o ne protingai juos išsprendžiant – vadinasi, bažnyčia ir popiežių išstatyti priešų pajuokai ir krikščionis padaryti nelaimėliais.
* 91. Taigi, jei atlaidai būtų skelbiami pagal popiežiaus dvasią ir sumanymą, visi tie klausimai lengvai būtų išspręsti, nes jie nekiltų.
* 92. Tad tegu pasitraukia visi tie pranašai, kurie sako [[w:Jėzus Kristus|Kristaus]] žmonėms: „Ramybė, ramybė“, o ramybės nėra.
* 93. Tebūnie palaiminti visi tie pranašai, kurie sako Kristaus žmonėms: „Kryžius,
* 94. Reikia raginti krikščionis, kas stengtųsi eiti paskui savo vadovą Kristų per bausmes, mirtį ir pragarą.
* 95. Ir verčiau per daugelį kentėjimų tegu tikisi įžengti į [[w:Rojus|Dangų]], o ne per nerūpestingą ramybę.
[[Kategorija:Religija]]
[[en:95 Theses]]
[[es:Las noventa y cinco tesis]]
[[la:Disputatio pro declaratione virtutis indulgentiarum]]
[[pl:Tezy Lutra]]
| |||