Gegužės 3 Konstitucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
20 eilutė:
=== II. BAJORAI ŽEMVALDŽIAI ===
Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmingiausiai užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvą bei pirmenybę privačiame ir viešajame gyvenime, o ypač patvirtiname, užtikriname ir neliečiamais pripažįstame įstatymus, statutus ir privilegijas, kurias teisingai ir teisėtai suteikė Kazimieras Didysis, Liudvikas Vengras, Vladislovas Jogaila ir Vytautas, jo brolis, didysis Lietuvos kunigaikštis, taip pat Vladislovas ir Kazimieras Jogailaičiai, broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas I bei Žygimantas Augustas, paskutinysis iš Jogailaičių linijos. Bajorų luomo prakilnumą Lenkijoje pripažįstame lygiaverčiu bet kokiam kur nors kitur naudojamam bajorystės laipsniui. Visus bajorus pripažįstame esant lygiais tarpusavyje, ne tik siekiant pareigybių ir stengiantis pasitarnauti tėvynei, kas atneša garbę, šlovę ir naudą, bet ir vienodai naudojantis bajorų luomui skirtomis privilegijomis ir prerogatyva, o pirmiausiai asmens saugumo, asmens laisvės ir žemės bei kilnojamojo turto nuosavybės teisėmis taip, kaip jos nuo amžių kiekvienam tarnavo, kurias norime turėti šventai, neliečiamai išsaugotas ir paliekame, iškilmingai laidavę, kad jokiais pakeitimais ar išimtimis neleisime kėsintis į kieno nors nuosavybę; priešingai, aukščiausioji krašto valdžia ir jos paskirta vyriausybė nereikš savo naudai jokių pretenzijų ''iurium regalium'' (''išskirtinių
=== III. MIESTAI IR MIESTIEČIAI ===
34 eilutė:
Visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios. Idant valstybių vientisumas, pilietinė laisvė ir visuomenės tvarka visam laikui išliktų pusiausvyroje, lenkų tautos valdymą turi sudaryti trys valdžios ir šio įstatymo valia sudarys visiems laikams, tai yra:
''įstatymų leidžiamoji valdžia'' – Seimas;
''aukščiausioji vykdomoji valdžia'' –
''teisminė valdžia'' – šiam tikslui įkurtose ar įkursimose jurisdikcijose.
=== VI. SEIMAS, ARBA ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA ===
Seimas arba Susirinkusieji luomai, bus padalinti į dvejus rūmus: į Atstovų Rūmus ir Senatorių Rūmus, vadovaujamus
Atstovų Rūmai kaip tautos visavaldystės atspindys ir reiškėjas bus įstatymų leidybos šventovė. Tad atstovų rūmuose pirmiausiai bus svarstomi visi projektai:
45 eilutė:
II. Dėl Seimo nutarimų, tai yra laikinųjų rinkliavų, monetų vertės, valstybės paskolų, nobilitacijų ir kitų nenumatytų apdovanojimų, viešųjų ordinarinių ir ekstraordinarinių išlaidų išdėstymo, karo, taikos, galutinio sąjunginių ir prekybinių sutarčių ratifikavimo, visų diplomatinių aktų ir susitarimų, priskiriamų tautų teisei, vykdomųjų magistratūrų užbaigimo ir panašių svarbiausius tautos poreikius atliepiančių dalykų, pasiūlymai dėl kurių, iš Sosto patenkantys tiesiai į Atstovų Rūmus, turi būti svarstomi pirmiausiai.
Senatorių Rūmų, sudarytų iš vyskupų, vaivadų, kaštelionų ir ministrų, kuriems pirmininkaus
I. Kiekvieną įstatymą, kurį formaliai praėjusį Atstovų Rūmuose privalu perduoti Senatui, įstatymo numatyta balsų dauguma priimti arba sustabdyti, kol tauta jį papildomai apsvarstys. Priėmimas suteiks įstatymui galią ir šventumą. Tačiau sustabdymas įstatymą atideda tik iki ateinančio ordinarinio seimo, kuriame, jeigu pakartotinai buvo sutikta, senato sustabdytas įstatymas turi būti priimtas;
65 eilutė:
=== VII. KARALIUS, VYKDOMOJI VALDŽIA ===
Joks tobuliausias valdymas negali būti be veiksmingos vykdomosios valdžios. Tautų laimė priklauso nuo teisingų įstatymų, o įstatymų pasekmė – nuo jų vykdymo. Patirtis išmokė, jog apleidus tą valdymo sritį Lenkiją užplūdo nelaimės. Todėl laisvajai lenkų tautai laidavę galimybę kurti sau įstatymų valdžią ir galią prižiūrėti bet kurią vykdomąją valdžią bei rinkti pareigūnus į magistratūras, aukščiausią įstatymų vykdomąją valdžią atiduodame
Vykdomoji valdžia yra įpareigota laikytis įstatymų ir tiksliai juos įgyvendinti. Ji veiks savo nuožiūra ten, kur leidžia įstatymai, kur įstatymų vykdymas reikalauja priežiūros ar netgi stiprios pagalbos. Jai visada privalo paklusti visos magistratūros, jos rankose paliekame teisę paraginti nepaklusnias ir savo pareigas apleidusias magistratūras.
Vykdomoji valdžią negalės leisti ar aiškinti įstatymų, bet kieno vardu įvesti mokesčių ar rinkliavų, paimti paskolų, keisti Seimo nustatyto iždo pajamų paskirstymo, skelbti karų, ''definitive'' (''galutinai'') sudaryti taikos, pasirašyti sutarties, nei jokio kito diplomatinio akto. Jai bus galima tik vesti laikinas derybas su užsieniečiais ir atlikti laikinus ir einamuosius, su krašto ramybe ir saugumu susijusius reikalus, apie kuriuos ji privalo pranešti artimiausiame Seimo posėdyje.
Lenkijos sostą norime turėti ir nusprendžiame būsiant renkamą iš kilmingos giminės visiems laikams. Bekaralmečiais patirtos nelaimės, periodiškai griaunančios valdymą, pareiga apsaugoti kiekvieno lenkų žemės gyventojo likimą ir visiems laikams užkirsti kelią užsienio valstybių įtakai, mūsų tėvynės, didingos ir laimingos, nepertraukiamai valdžiusių giminių laikais, atminimas, būtinybė nukreipti nuo sosto svetimšalių ir įtakingų lenkų ambicijas, o pastangas pakreipti į vieningą rūpinimąsi tautos laisve, paskatino mūsų įžvalgumą atiduoti Lenkijos sostą pagal paveldėjimo teisę. Todėl nusprendžiame, kad mums pragyvenus, kiek leis mums Dievo gerumas, Lenkijoje karaliaus dabartinis Saksonijos elektorius. Būsimųjų Lenkijos karalių dinastija prasidės Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus asmeniu, kurio vyriškos lyties įpėdiniams ''de lumbis'' (''iš gimimo'') skiriame Lenkijos sostą. Po tėvo sostan turi įžengti vyriausiasis viešpataujančio
Kiekvienas
Karaliaus asmuo yra šventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prieš tautą už nieką negali būti atsakingas. Jis privalo būti ne vienvaldžiu, bet tautos tėvu ir galva, ir tokiu jį įstatymas bei ši Konstitucija pripažįsta ir skelbia. Pajamos, įrašysimos į sutartinius paktus, ir atitinkamos Sosto prerogatyvos, kurias būsimajam elektui garantuoja ši Konstitucija, negalės būti liečiamos.
Visi viešieji aktai, tribunolai, teismai, magistratūros, monetos, antspaudai privalo eiti
Sargybą arba
1) primas kaip Lenkijos dvasininkijos galva ir Edukacijos Komisijos pirmininkas, kurį Sargyboje galės pavaduoti pirmasis ''ex ordine'' (''iš eilės'') vyskupas, be teisės pasirašinėti rezoliucijas;
2) penki ministrai, tai yra policijos ministras, antspaudo ministras, karo ministras, iždo ministras, užsienio reikalų antspaudo ministras;
3) du sekretoriai, iš kurių vieno žinioje bus Sargybos protokolas, kito – užsienio reikalų protokolas; abudu be ''votum decisivum'' (''sprendžiamojo balso'').
Sosto įpėdinis, išėjęs iš mažametystės ir prisiekęs Konstitucijai, gali dalyvauti visuose Sargybos posėdžiuose, tik be balso teisės.
Seimo maršalka, išrinktas dvejiems metams, įeis į Sargyboje posėdžiaujančiųjų sudėtį be teisės kištis į jos rezoliucijas, tik dėl reikalo sušaukti pasiruošusį Seimą. Tokiu atveju, jeigu jis tikrai matytų būtinybę sušaukti pasiruošusį Seimą to reikalaujančiais atvejais, o
Jeigu nė vienas iš posėdžiaujančių ministrų nenori pasirašyti sprendimo,
Karalius turi teisę ir skirti visus ministrus, ir pakviesti vieną jų iš kiekvieno administracijos skyriaus į savo tarybą arba Sargybą. Ministras posėdžiauti Sargyboje kviečiamas dvejiems metams, tačiau
O jeigu dviejų trečdalių slaptų balsų dauguma, susivienijus abiem Seimo rūmams, būtų pareikalauta ministrą Sargyboje ar jo pareigose pakeisti,
Norėdami, kad tautos Įstatymų sargyba būtų įpareigota griežtai atsakyti
Įkurtos šiame Seime vaivadijų tvarkos komisijos, taip pat būdamos Sargybos priežiūroje, gaus įsakymus iš aukščiau minėtų tarpinių komisijų, ''respective'' (''atsižvelgiant'') į kiekvienos jų valdžios ir pareigų objektus.
=== VIII. TEISMINĖ VALDŽIA ===
Teisminė valdžia negali būti vykdoma nei įstatymų leidžiamosios valdžios, nei
Todėl įkuriame:
1. Pirmos instancijos teismus kiekvienai vaivadijai, žemei ir pavietui, į kuriuos teisėjai bus renkami seimeliuose. Pirmos instancijos teismai bus visada pasiruošę ir rūpinsis teikti teisingumą tiems, kuriems jis reikalingas. Iš tų teismų apeliacija eis į vyriausiuosius tribunolus, kurie turės būti kiekvienoje provincijoje, taip pat sudaryti iš seimeliuose išrinktų asmenų. Ir tie teismai, tiek pirmosios, tiek paskutinės instancijos, bus žemės teismai bajorams ir visiems žemvaldžiams su bet kuo ''in causis iuris et facti'' (''bylose dėl teisių ir veiksmų'').
2. Visiems miestams garantuojame teismo jurisdikcijas pagal šio Seimo įstatymą apie karališkuosius laisvuosius miestus.
116 eilutė:
5. Vykdomosios komisijos turės teismus savo administracijai priklausančioms byloms.
6. Be visiems luomams skirtų civilinių ir kriminalinių bylų teismų, bus aukščiausiasis teismas, vadinamas Seimo teismu, į kurį bus renkami asmenys, atidarius kiekvieną Seimą. Tam teismui priklausys nusikaltimai
Įsakome Seimo paskirtiems asmenims surašyti naują civilinių ir kriminalinių įstatymų kodeksą.
122 eilutė:
=== IX. REGENTYSTĖ ===
Sargyba taip pat bus ir regentyste, kuriai vadovaus
=== X. KARALIAUS VAIKŲ EDUKACIJA ===
Karaliaus sūnūs, kuriems Konstitucijos skirta paveldėti sostą, yra pirmieji tėvynės vaikai, todėl tautai privalu rūpintis geru jų auklėjimu, tačiau neužgaunant tėvų teisių. Valdant
=== XI. TAUTOS KARINĖ JĖGA ===
Tauta privalo pati save ginti nuo užpuolimo ir saugoti savo vientisumą. Todėl visi piliečiai yra tautos vientisumo ir laisvių gynėjai. Kariuomenė yra niekas kitas kaip iš visos tautos jėgos kylanti ir sutelkta gynybinė jėga. Tauta privalo savo kariuomenei atlyginti ir gerbti ją už tai, kad ši pasišvenčia tik jos gynybai. Kariuomenė privalo saugoti tautos sienas ir visuotinę ramybę, žodžiu, privalo būti jos tvirčiausiu skydu. Idant tokį pašaukimą nepriekaištingai įgyvendintų, ji privalo visuomet paklusti vykdomajai valdžiai, sutinkamai su įstatymo nuostatais, privalo prisiekti ištikimybę tautai ir
:Stanislovas Nalenčius Malachovskis, Karūnos Seimo didysis referendorius, Seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka.
137 eilutė:
:Antonis kunigaikštis Jablonovskis, Krokuvos kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos senato.
:Simeonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato mp.
:Francišekas Antonis ant Kivilčių Kivileckis, Kališo kaštelionas, deputatas
:Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas
:Valerianas Stroinovskis, Bušo pakamorė, Voluinės pasiuntinys, iš Mažosios Lenkijos deputatas
:Stanislovas Kostka Potockis, Liublino pasiuntinys, deputatas
:Janas Nepomukas Zboinskis, Dobrynės žemės pasiuntinys, deputatas
:Tomašas Novovieskis, medžioklis ir Višogrado žemės pasiuntinys, deputatas
:Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakročimo žemės pasiuntinys, deputatas
:Juozapas Zabiela, pasiuntinys iš Žemaičių Kunigaikštystės, deputatas
:Jackus Putkameris, Minsko vaivadijos pasiuntinys, deputatas
154 eilutė:
''Žemiau aprašyto reikalo amžinam atminimui''
Mes, Stanislovas Augustas, Dievo malone ir tautos valia, Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis, sutikus senato tarybų ponams, tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams, taip pat Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių atstovams, atsižvelgdami į nuolatinę Mūsų pareigą savo bendrai tėvynei, Lenkijos Respublikai, kuriai privalome garantuoti visokeriopą orumą, visuotinę gerovę, o labiausiai tvirtybę prieš vidinį ir išorinį pavojų; drauge turėdami prieš akis garbingą ir abiem tautoms labai pritinkančią sąjungą ir bendriją, mūsų protėvių jau tiek kartų visiems laikams unijų aktu sudarytą, bendrai sutikus abiem – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios
1. Abiejų tautų karo komisiją ir iždo komisiją turi sudaryti po lygiai asmenų – pusė iš Karūnos, o kita pusė iš Lietuvos Didžiosios
2. Lietuvos Didžioji
3. Karo ir iždo komisijose vienodą laikotarpį iš eilės pirmininkaus vieną kartą Lietuva, kitą kartą – Karūna.
4. Viešųjų Lietuvos pajamų, skirtų Respublikos iždui, kasa turi palikti Lietuvos Didžiojoje
5. Teismui pavestos Lietuvą liečiančios iždo komisijos bylos turės savo teismą, sudarytą iš į komisiją neįeinančių asmenų ir įsteigtą Lietuvos Didžiojoje
ir visus tuos čia aptartus ir įtvirtintus dalykus, Mes, Karalius, pritarus konfederuotam Seimui žinodami esant reikalingais ir abiem tautoms – Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai
:Stanislovas Nalenčius Malachovskis, Karūnos Seimo didysis referendorius, Seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka.
:Kazimieras kunigaikštis Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka.
:Voicechas Lešičius Skarževskis, Chelmo ir Liublino vyskupas, paskirtas į
:Juozapas Korvinas Kosakovskis, Livonijos ir Kuršo vyskupas, Vilniaus vyskupijos koadjutorius.
:Antonis kunigaikštis Jablonovskis, Krokuvos kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos senato.
:Simonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato manu propria.
:Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas iš LDK senato manu propria.
:Francišekas Antonis ant Kivilčių Kivileckis, Kališo kaštelionas, deputatas
:Aleksanderis Linovskis, Krokuvos vaivadijos atstovas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos.
:Janas Osolinskis, seniūnas ir Drohičino atstovas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos.
:Juozapas Zabiela, atstovas iš Žemaičių kunigaikštystės, deputatas
:Juozapas Vaisenhofas, Livonijos atstovas, deputatas iš LDK.
:Adomas Liutauras Chreptavicius, Naugarduko atstovas, deputatas iš LDK provincijos.
:Celestinas Sokolnickis, stalininkas ir Poznanės atstovas, deputatas
:Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakročimo žemės atstovas, deputatas
:Adomas Rupeika, žemės teisėjas ir Žemaičių Kunigaikštystės atstovas, deputatas
[[Kategorija:Lietuvos konstituciniai dokumentai]]
[[Kategorija:Lietuvos istorija]]
|