|
Vardan Dievo, Šventoje Trejybėje Vieno
Stanislovas Augustas, iš Dievo malonemalonės ir tautos valiavalios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis, drauge su dvigubos sudėties konfederuotu seimu, atstovaujančiu lenkų tautai, pripažindami, jog mūsų visų likimas priklauso vien tik nuo tautos konstitucijos patvirtinimoįvedimo ir pataisosištobulinimo, iš ilgos patirties pažinę įsisenėjusias mūsų valdymo ydas, siekdami pasinaudoti metu, kuriame Europa yra atsidūrusi, bei ta blėstančia akimirka, kuri sugrąžino mus mums patiems, laisvi nuo žeminančių svetimos prievartos reikalavimų, labiau už gyvybę, už asmeninę laimę brangindami politinę egzistenciją ir tautos, kurios likimas patikėtas mūsų rankoms, išorinę nepriklausomybę bei vidinę laisvę, taip pattaipogi norėdami pelnyti esamų ir būsimų kartų palaiminimą bei dėkingumą, nebodami kliūčių, kurios gali sukelti mumyse aistras, visuotinio gėrio, laisvės įtvirtinimo, mūsų tėvynės ir jos sienų išsaugojimo vardan su didžiausia dvasios tvirtybe priimame šią Konstituciją ir skelbiame ją šventa ir neliečiama, kol tauta įstatymo numatytu laiku savo aiškia valia pripažins būtina pakeisti joje kokį nors straipsnį. Ir šią Konstituciją visame kame turi atitikti kiti dabartinio Seimo išleisimi įstatymai.
=== I. VIEŠPATAUJANTI RELIGIJA ===
=== II. BAJORAI ŽEMVALDŽIAI ===
Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmingiausiai užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privačiame ir viešajame gyvenime, o ypač patvirtiname, užtikriname ir neliečiamais pripažįstame įstatymus, statutus ir privilegijas, kurias teisingai ir teisėtai suteikė Kazimieras Didysis, Liudvikas Vengras, Vladislovas Jogaila ir Vytautas, jo brolis, didysis Lietuvos kunigaikštis, taip pattaipogi Vladislovas ir Kazimieras Jogailaičiai, broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Pirmasis bei Žygimantas Augustas, paskutinysis iš Jogailaičių linijos. Bajorų luomo prakilnumą Lenkijoje pripažįstame lygiaverčiu bet kokiam kur nors kitur naudojamam bajorystės laipsniui. Visus bajorus pripažįstame esant lygiais tarpusavy ne tik siekiant pareigybių ir stengiantis pasitarnauti tėvynei, kas atneša garbę, šlovę ir naudą, bet ir vienodai naudojantis bajorų luomui skirtomis privilegijomis ir prerogatyvomis, o pirmiausiai asmens saugumo, asmens laisvės ir žemės bei kilnojamojo turto nuosavybės teisėmis taip, kaip jos nuo amžių kiekvienam tarnavo, kurias norime turėti šventai, neliečiamai išsaugotas ir paliekame, iškilmingai laidavę, kad jokiais pakeitimais ar išimtimis neleisime kėsintis į kieno nors nuosavybę; priešingai, aukščiausioji krašto valdžia ir jos paskirta vyriausybė nereikš savo naudai jokių pretenzijų ''iurium regalium'' (išskirtinių karaliaus teisių) pretekstu ar kokia kita dingstimi nei į dalį, nei į visą piliečių nuosavybę. Todėl asmens saugumą ir bet kokią kiekvienam teisėtai priklausančią nuosavybę gerbiame, tausojame bei stipriname kaip tikrą visuomenės sąryšį, kaip piliečių laisvės vyzdį ir norime, kad ir ateityje jie išliktų gerbiami, tausojami ir neliečiami. Bajorus pripažįstame svarbiausiais laisvės ir šios Konstitucijos gynėjais. Kiekvieno bajoro dorybei, pilietiškumui ir garbei patikime gerbti jos, kaip tėvynės ir mūsų laisvių vienintelės tvirtovės, šventumą ir saugoti jos patvarumą.
=== III. MIESTAI IR MIESTIEČIAI ===
Visa žmonių visuomenės valdžia kyla iš tautos valios. Idant valstybių vientisumas, pilietinė laisvė ir visuomenės tvarka visam laikui išliktų pusiausvyroje, lenkų tautos valdymą turi sudaryti trys valdžios ir šio įstatymo valia sudarys visiems laikams, tai yra:
Įstatymų leidžiamoji valdžia –- seimas;
Aukščiausioji vykdomoji valdžia –- karalius bei Sargyba;
Teisminė valdžia –- šiam tikslui įkurtose ar įkursimose jurisdikcijose.
=== VI. SEIMAS, ARBA ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOJI VALDŽIA ===
=== VII. KARALIUS, VYKDOMOJI VALDŽIA ===
Joks tobuliausias valdymas negali būti be veiksmingos vykdomosios valdžios. Tautų laimė priklauso nuo teisingų įstatymų, o įstatymų pasekmė –- nuo jų vykdymo. Patirtis išmokė, jog apleidus tą valdymo sritį Lenkiją užplūdo nelaimės. Todėl laisvajai lenkų tautai laidavę galimybę kurti sau įstatymų valdžią ir galią prižiūrėti bet kurią vykdomąją valdžią bei rinkti pareigūnus į magistratūras, aukščiausią įstatymų vykdomąją valdžią atiduodame karaliui jo taryboje, kuri vadinsis ''Įstatymų sargyba''.
Vykdomoji valdžia yra įpareigota laikytis įstatymų ir tiksliai juos įgyvendinti. Ji veiks savo nuožiūra ten, kur leidžia įstatymai, kur įstatymų vykdymas reikalauja priežiūros ar netgi stiprios pagalbos. Jai visada privalo paklusti visos magistratūros, jos rankose paliekame teisę paraginti nepaklusnias ir savo pareigas apleidusias magistratūras.
Karaliaus asmuo yra šventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prieš tautą už nieką negali būti atsakingas. Jis privalo būti ne patvaldžiu, bet tautos tėvu ir galva, ir tokiu jį įstatymas bei ši Konstitucija pripažįsta ir skelbia. Pajamos, įrašysimos į sutartinius paktus, ir atitinkamos sosto prerogatyvos, kurias būsimajam elektui garantuoja ši Konstitucija, negalės būti liečiamos.
Visi viešieji aktai, tribunolai, teismai, magistratūros, monetos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu. Karalius, kuriam privalo būti palikta visa geradarystės galia, turės ius agratiandi (malonės teisę) nuteistiesiems myriop, išskyrus ''in criminibus status'' (nusikaltimus valstybei). Karaliui priklausys aukščiausias vadovavimas krašto karinėmis pajėgomis karo metu ir teisė skirti kariuomenės vadus, numatant juos laisvai keisti pagal tautos valią. Jo pareiga bus tvirtinti karininkus ir skirti pareigūnus sutinkamai su žemesniojo įstatymo sąlygomis, nominuoti vyskupus ir senatorius sutinkamai su to paties įstatymo sąlygomis, taip pattaipogi ministrus kaip vykdomosios valdžios pirmuosius pareigūnus.
Sargybą arba karaliaus tarybą, karaliui priskirtą įstatymų vientisumui ir įgyvendinimui prižiūrėti, sudarys:
2) penki ministrai, tai yra policijos ministras, antspaudo ministras, karo ministras, iždo ministras, užsienio reikalų antspaudo ministras;
3) du sekretoriai, iš kurių vieno žinioje bus Sargybos protokolas, kito –- užsienio reikalų protokolas; abudu be ''votum decisivum'' (sprendžiamojo balso).
Sosto įpėdinis, išėjęs iš mažametystės ir prisiekęs Konstitucijai, gali dalyvauti visuose Sargybos posėdžiuose, tik be balso teisės.
''Žemiau aprašyto reikalo amžinam atminimui''
Mes, Stanislovas Augustas iš Dievo malonės ir tautos valios Lenkijos Karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mazovijos, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Severo ir Černigovo Kunigaikštis, sutikus senato tarybų ponams, tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams, taip pat Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios KunigaikštystėsKunigaikštijos žemių atstovams, atsižvelgdami į nuolatinę Mūsų pareigą savo bendrai tėvynei, Lenkijos Respublikai, kuriai privalome garantuoti visokeriopą orumą, visuotinę gerovę, o labiausiai tvirtybę prieš vidinį ir išorinį pavojų; drauge turėdami prieš akis garbingą ir abiem tautoms labai pritinkančią sąjungą ir bendriją, mūsų protėvių jau tiek kartų visiems laikams unijų aktu sudarytą, bendrai sutikus abiem –- Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos –- tautoms, ir lig šiol abiejų pusių nuoširdžiai bei pastoviai išlaikytą, nutariame: lygiai kaip turime vieną bendrą ir vieningą „Valdymo įstatymą", tarnaujantį visai mūsų valstybei –- Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai –- taip norime turėti ir valdomus vieningu valdymu mūsų bendrą kariuomenę bei iždus, sujungus juos į vieningą nedalomą iždą, štai tokiomis sąlygomis:
1. abiejų tautų karo komisiją ir iždo komisiją turi sudaryti po lygiai asmenų –- pusė iš Karūnos, o kita pusė iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos; o asmenų, įeinančių į Lietuvos Didžiosios KunigaikštystėsKunigaikštijos policijos komisijos sudėtį, skaičius, geranoriškai sutikus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, niekada neturi tapti praeiudicatum (iš anksto nuspręstu); taip pat visose magistratūrose, kurias Respublika abiem tautoms bendras vėliau įsteigtų, vietas turi užimti vienodas asmenų skaičius –- tiek iš Karūnos, tiek ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos.
2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija turės tokį patį tautos ministrų ir pareigūnų skaičių, ir jie turės tuos pačius titulus ir pareigas, kurias kada nors turės Karūna.
3. Karo ir iždo komisijose vienodą laikotarpį iš eilės pirmininkaus vieną kartą Lietuva, kitą kartą –- Karūna.
4. Viešųjų Lietuvos pajamų, skirtų Respublikos iždui, kasa turi palikti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje.
5. Teismui pavestos Lietuvą liečiančios iždo komisijos bylos turės savo teismą, sudarytą iš į komisiją neįeinančių asmenų ir įsteigtą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje pagal atskirą įstatymą;
ir visus tuos čia aptartus ir įtvirtintus dalykus, Mes, Karalius, pritarus konfederuotam seimui, žinodami esant reikalingais ir abiem tautoms –- Lenkijos Karūnai ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai –- kaip vieningai, bendrai ir nedalomai Respublikai naudingais, pripažįstame kaip tų tautų unijų akto straipsnius, taip pat jų pastovumą ir neliečiamumą šiuo aktu apsaugome, įtvirtiname ir sustipriname tokiomis sąlygomis, taip tvirtai ir stipriai, kaip yra Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios KunigaikštystėsKunigaikštijos unijų akte. Ir kadangi Mes, Karalius, visa tai laikome savo ''pactorum conventorum'' straipsniu, tad ir Mūsų įpėdiniams, privalėsiantiems prisiekti, visa tai norime turėti įtraukta ''inter pacta conventa''.
:Stanislavas Nalenčius Malachovskis, Karūnos seimo didysis referendorius, seimo ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka.
|
