Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse

Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse

Įrašymas į teismų knygas ir t.t. 1791 m. balandžio 21 d.

MŪSŲ KARALIŠKIEJI LAISVIEJI MIESTAI RESPUBLIKOS VALSTYBĖSE

I STRAIPSNIS APIE MIESTUS

1. Visus karališkuosius miestus Respublikos kraštuose pripažįstame laisvais.

2. Tokių miestų piliečius pripažįstame laisvais žmonėmis, jų apgyventą žemę miestuose, jų namus, kaimus ir territoria (žemes), kurios kuriems nors miestams dabar teisėtai priklauso, pripažįstame jų paveldima nuosavybe, kas neturi trukdyti pradėtoms ir nebaigtoms byloms.

3. Tiems miestams, kurių lokacinės privilegijos yra dingę, įrodžius, jog jos buvo, Mes, Karalius, išduodame diploma renovationis (atnaujinimo dokumentus) žemei, kurią jie šiuo metu neabejotinai valdo.

4. Tiems karališkiesiems miestams, kuriuose yra paskirti žemių seimeliai, Mes, Karalius, išduodame lokacinės privilegijas, jeigu jie jų dar neturėjo.

5. Jeigu kurioje nors karališkųjų žemių vietovėje dėl sėkmingos padėties laisvųjų žmonių gyvenvietė suteikė savo gyvenamajai vietai deramą miestui išvaizdą, tokiu atveju Mes, Karalius, išduodame tai gyvenvietei naujo miesto diplomą erectionis, (įsteigimo dokumentą), suteikdami ir žemę.

6. Taip pat bus leista dvarininkams savo žemėse steigti miestus iš laisvųjų žmonių arba suteikti laisvę žemdirbiams, taip pat savo paveldimus miestus paversti lokaliniais; tačiau tokios gyvenvietės galės įeiti į laisvųjų miestų gretas tik tuomet, kai dvarininkas lokaciniu aktu suteiks joms paveldimą žemę, o tada Mes, Karalius, paprašius pačiam dvarininkui, išduosime to akto diploma confirmationis (patvirtinimo diplomą) ir įsakysime įrašyti dvarininko lokacinį aktą į tą diplomą.

7. Kaip visiems miestams yra vienas įstatymas, taip ir bet kurio miesto miestietis naudosis vienodomis privilegijomis pagal dabartinį įstatymą.

8. Visi miesto piliečiai, tiek bajoriškos, tiek miestietiškos kilmės žmonės, norintys prekyboje naudoti svarus, uolektis eta, turintys miestuose posesiją arba kuomet ją įsigis, kad ir kokio būtų titulo, profesijos ir meistriškumo, bus įpareigoti pripažinti miesto įstatymą ir jo laikytis. Kitiems bajorams taipogi bus leista pripažinti miesto įstatymą.

9. Miesto įstatymo pripažinimas turi vykti tokiu būdu. Kiekvienas, dalyvaudamas magistrate asmeniškai arba per įgaliotinį, pripažįsta miesto įstatymą tokiais žodžiais: „Aš, NN, Šviesiausiajam Karaliui ir Respublikai būsiu ištikimas, kuo griežčiausiai įsipareigoju paklusti Seimo įstatymams ir nuostatams, noriu būti N miesto, su kurio pilietybe esu susijęs, vyresnybei pavaldžiu ir visus įpareigojimus vykdysiu, ir visa tai garantuoju už save ir savo įpėdinius". Padarius tokį pareiškimą, turi būti įrašytas miesto piliečių knygon.

10. Miestai negali atsisakyti priimti į piliečius ir įrašyti miesto knygon visų garbingų svetimšalių, taip pat amatininkų, visų laisvųjų žmonių ir pagal teisę niekam nepavaldžių krikščionių ir tai jie turi padaryti be jokio mokesčio.

11. Ir kilmingiems bajorams, ir miestiečių luomo piliečiams, kuriems vėliau bus suteikta garbė tapti bajorais, nuo šiol nebus jokių kliūčių priimti miesto pilietybę, būti piliečiu, eiti pareigas, užsiimti bet kokia prekyba ar išlaikyti kokias nors manufaktūras ir tai nepalies nei jų pačių, nei jų įpėdinių bajoriškos garbės ir su ja susijusių prerogatyvų.

12. Teisė miestų piliečiams rinkti nuosavą magistratą, būtent burmistrus, vaitus ir visus kitus pareigūnus, yra laisvės ypatybė, ir miestai tokią laisvę išsaugoja. Be to, tie miestai galės leisti potvarkius dėl vidaus tvarkos ir prižiūrėti jų vykdymą, apie ką turės pranešti raportu Policijos Komisijai.

13. Tad visi miesto piliečiai, įrašyti miesto knygon ir turintys paveldimą posesiją, gali rinkti ir būti išrinktais į bet kurias miesto pareigybes balsų dauguma. Tačiau niekas negalės apjungti vykdomosios pareigybės ir žemvaldžio funkcijos su miesto įgaliotinio pareigybe ir funkcija, nes tai jas abi padaro niekinėmis, miesto pareigūnu negali būti net ir turintis tikrosios karinės tarnybos laipsnį.

II STRAIPSNIS APIE MIESTIEČIŲ PREROGATYVAS

1. Kardinalinį įstatymą neminem captivabimus nisi iure victum (niekas nebus įkalintas be teisingo teismo nuosprendžio) išplečiame asmenims, įsikūrusiems miestuose, išskyrus suktus bankrotininkus, neįnešančius teismui už save pakankamo užstato ir pagautus nusikaltimo vietoje.

2. Miestai, kuriuose yra paskirti apeliaciniai teismai, prieš kiekvieną ordinarinį seimą balsų dauguma išsirinks vieną įgaliotinį iš piliečių, turinčių miestuose paveldimas posesijas, tinkamų viešai tarnybai, crimine non notatos (nebaustų už nusikaltimus), kuriems neiškeltos bylos, iš garbingai atlikusių miesto tarnybą, leidžiant išsirinkti tokius įgaliotinius ir iš kitų miestų. Tie įgaliotiniai prasidedančio seimo dieną turi suvažiuoti į seimo paskirtą miestą ir įteikti seimo maršalkai savo elekcijos bylą. Provincijų sesijose iš miestų įgaliotinių bus išrinkti atstovai į Policijos, Iždo komisijas ir asesoriją, ir tose sesijose bus paskirta, kuris kuriai komisijai ir asesorijai turi priklausyti. Nors jie visi pagal paskyrimą galės posėdžiauti aukščiau paminėtose komisijose ir asesorijoje, tačiau iš kiekvienos provincijos posėdžiaus ne daugiau kaip po du Iždo ir Policijos Komisijoje, o asesorijoje — po tris. Tie komisarai ir asesoriai komisijose ir asesorijoje sprendžiant miestų ir prekybinius reikalus turės vocem activam (sprendžiamoj balsą), o kitais atvejais turi turėti vocem consultivam (patariamąjį balsą). Jeigu ateityje kuris nors iš tų įgaliotinių arba netgi visi iš tų miestų, kurie turi teisę įgaliotinius rinkti, bus vėl patvirtinti, tai jie gali likti ir kitiems dvejiems metams. O tiems komisarams ir asesoriams, paruošus išlaidų lentelę, skiriame algą, tačiau tokiam jų skaičiui, koks yra paskirtas posėdžiauti komisijose ir asesorijoje.

3. Idant valdymas tinkamai globotų teisingumą visiems miestams atsižvelgdamas į jų reikalavimus, leidžiame mūsų miestams per miestų asesorius ar komisarus, posėdžiaujančius asesorijoje, Iždų ir Policijos Komisijose, pateikti seimui miestų desideria (pageidavimus); ir jeigu jie, iškilus reikalui ir jiems panorėjus, seimo maršalkos paprašys žodžio, jis jiems negali būti uždraustas, ir jie aiškins pagal šiandien praktikuojamą žodžio suteikimo paprotį - pasisakys kaip deleguoti nuo komisijų.

4. Atlikus dvimetę viešąją tarnybą aukščiau nurodytose komisijose ar asesorijoje, tie miestų išrinkti įgaliotiniai, dar nesantys bajorais, kitame seime tučtuojau turi būti nobilituoti be mokesčio už nobilitatis diplomą.

5. Nuo šiol yra ir bus leista kiekvienam miestiečiui įsigyti žemės valdą, kaip ir kitos rūšies turtą, su paveldėjimo teise, valdyti pagal pilną nuosavybės teisę ir ją po savęs palikti savo įpėdiniams, kaip teisėtiems paveldėtojams, įgyti valdą paveldėjimo keliu arba iure potioritatis (pagal gimimą); tačiau, nors ir būdami miestiečiai, jie yra įpareigoti dėl tų žemės valdų atsakyti teisme, kuriam priskirtos žemės valdų bylos.

6. Jeigu kuris iš miestiečių paveldėjimo teise perka ištisą kaimą ar miestelį, sumokėdamas 10-ojo grašio mokestį, bet ne mažiau kaip 200 auksinų, jau pirmajame seime, remiantis šiuo įstatymu, yra nobilituojamas, jei tik pateiks raštu prašymą seimui per jo maršalką.

7. Be to, kiekviename seime 30-čiai asmenų iš miestiečių, turinčių miestuose paveldimas posesijas, turi būti pripažinta teisė į bajoro titulą, pirmiausiai dėmesį kreipiant į pasižymėjusius kariuomenėje, į dirbančius civilinėse-karinėse tvarkos komisijose, į steigiančius manufaktūras, į užsiimančius krašto produktų prekyba, taipogi atsižvelgiant į žemių atstovų rekomendacijas ir į miestų rekomendacijas.

8. Nuo šiol visoje kariuomenėje (išskyrus tautinę kavaleriją), kiekviename korpuse, regimente ir pulke miestiečių statusą turintys piliečiai galės laisvai laipsniškai išsitarnauti karininkų rangus. O jeigu kuris išsitarnaus štabs-kapitono arba pėstininkų būrio kapitono ar pulko rotmistro rangą, remiantis šiuo įstatymu taps bajoru su savo palikuonimis ir visomis jam suteiktomis prerogatyvomis, ir Mes, Karalius, tokiam, pateikus paliudijimo raštą, išduosime diplomata nobilitatis (bajorystės suteikimo dokumentą) ir jis už tai neprivalės mokėti žyminio mokesčio.

9. Nuo šiol miestiečių statusą turintiems piliečiams bus leista patekti į bet kurių valdymo komisijų kanceliarijas ir palestras, tribunolų ir kitų žemesniųjų teismų dikasterijas, būti patronais (teismo gynėjais ) ir kitas paslaugas atlikti ir daryti karjerą pagal nuopelnus ir gabumus, siekiant tose kanceliarijose esančių laipsnių; o jei kuris iš jų valdymo dikasterijose išsitarnaus kanceliarijos regento laipsnį, tai pirmajame seime jis tuojau pat turi būti nobilituotas ir Mes, Karalius, išduosime minėtus diploma nobilitatis be mokesčio.

10. Miestiečių statusą turintys dvasininkai galės užimti kolegiatose prelatūras ir kanauninkijas, o katedrose - daktarines kanauninkijas, taip pat įvairias beneficia saecularia et reguliaria (pasaulietines ir vienuolijų beneficijas), išskyrus tas fundacijas, kurios yra įsteigtos išskirtinai bajoriškos kilmės asmenims.

11. Į vaivadijų, žemių ir pavietų civilines-karines tvarkos komisijas leidžiama rinkti komisarus iš miestų, esančių komisijų srityje, po tris į kiekvieną komisiją, vis vien ar jie būtų bajoriškos kilmės, ar miestiečių statuso, kad tik turėtų mieste paveldimas posesijas.

12. O jeigu savų prašymų seimui turės mūsų miestai Gdanskas ir Torunė, tai juos seimo pirmininkaujančiam pateiks per savo sekretorių arba, jeigu panorės, patys per delegatus, kai šiems pirmininkaujantis suteiks žodį, kuris jiems neturi būti atsakytas.

13. Bausmė prasimanantiems posesijas bus tokia: jeigu kas nors pagal reversą atiduotų kam nors paveldimą žemės posesiją, ją praras amžiams, ir teismas pripažins pagal reversą perduotos posesijos nuosavybę tam, kas įrodys reversą. Net jeigu turintis reverso pagrindu posesiją, įrodytų jos reversavimą, jam amžiams ji būtų pripažinta. O tokias bylas žemės teismas nagrinės praecisa appellatione (panaikinus apeliaciją).

14. Visus ankstesnius įstatymus ir nuostatus, prieštaraujančius dabartiniam miestų įstatymui, panaikiname, o šį įstatymą dėl miestų skelbiame konstituciniu.

III STRAIPSNIS APIE TEISINGUMĄ MIESTIEČIAMS

1. Išsaugodami miestus su juos miestų ribas atitinkančiomis jurisdikcijomis, tų miestų su priemiesčiais priklausomybę visoms kitoms jurisdikcijoms, kaip antai tribunolo, žemės, vaivados, seniūno, pilies, išskyrus nebaigtas pokomisijines bylas, perleistas tribunolams, skelbiame negaliojančia ir panaikiname. Maršalkos jurisdikciją, kaip apimančią tik Mūsų, Karaliaus, rezidencinį miestą, perleidžiame tos pačios jurisdikcijos atitinkamos valdžios žiniai.

2. Pasaulietines ir bažnytines jurisdikas, taip pat mažus miestelius, įsteigtus anksčiau miestams suteiktų žemių lokalinėse ribose, ligi šiol esančių posesijoje teisenos ir policijos srityje, panaikiname; o šias jurisdikas atiduodame miestų magistratų jurisdikcijoms, garantuodami visus činšus ir bet kokio pavidalo pajamas tų jurisdikų žemių savininkams.

3. Tačiau ten, kur miestai turi žemvaldžių paveldimus kaimus, tų kaimų bylos patenka į atitinkamų posesijų jurisdikcijas.

4. Visi piliečiai, turintys mieste posesijas ir užsiimantys kokia nors prekyba ar amatu, turi paklusti miesto jurisdikcijai ir mokėti vienodus mokesčius, nepaisant jokių libertacijų.

5. Kiekviename mieste išrinktas magistratas bus ir teisminė jurisdikcija. Tuose magistratuose kaip in prima instantia (pirmoje instancijoje) turi būti svarstomos įvairaus pobūdžio bylos. Bylos, neviršijančios 300 auksinų bausmės arba akivaizdžiose bylose, kuriose baudžiama trijų dienų kalėjimu, tuose magistratuose turi būti galutinai baigtos be teisės pateikti apeliaciją. O didesnėse bylose turi būti leista pateikti apeliaciją aukštesniems apeliaciniams teismams.

6. Tokiems apeliaciniams teismams paskiriame šiuos miestus, ir Mažosios Lenkijos provincijoje yra būtent šie miestai: Krokuva, Liublinas, Luckas, Žitomiras, Vinica, Podolės Kamenecas, Drohičinas. Didžiosios Lenkijos provincijoje šie miestai: Poznanė, Kališas, Gnieznas, Lenčica, Varšuva, Sieradzas, Plockas. Lietuvos provincijoje yra šie miestai: Vilnius, Gardinas, Kaunas, Naugardukas, Minskas, Lietuvos Brasta, Pinskas. Krokuvoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys miestai, esantys Krokuvos vaivadijoje, Sandomiro, Višlicos ir Chencino pavietuose. Liubline paskirtam apeliaciniam teismui priklausys miestai, esantys Liublino vaivadijoje, Stenžico žemėje, Radomo, Opočino pavietuose ir Chelmo žemėje. Lucke paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Voluinės ir Belzo vaivadijų miestai. Zitomire paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Kijevo vaivadijos miestai. Podolės Kamenece paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Podolės vaivadijos miestai. Vinicoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Braclavo vaivadijos miestai. Drohičine paskirtam apeliaciniam teismui priklausantys Palenkės vaivadijos miestai. Poznanėje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Poznanės vaivadijos ir Vschovo žemės miestai. Kališe paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Kališo vaivadijos ir Konino pavieto miestai, o Pyzdrų pavieto miestai, esantys toje dalyje, kuri yra šiapus Vartos upės, turi priklausyti Kališui. Gniezne paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Gniezno vaivadijos, Kcynios pavieto miestai ir ta Pyzdrų pavieto dalis, kuri yra už Vartos Gniezno pusėje. Sieradze paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Sieradzo vaivadijos, Vieiunės žemės miestai. Varšuvoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Mazovijos Kunigaikštystės ir Ravos vaivadijos miestai. Lenčicoje paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Lenčicos, Kujavijos Brastos ir Inovroclavo vaivadijų miestai. Plocke paskirtam apeliaciniam teismui priklausys Plocko vaivadijos, Zavskžynės žemės ir Dobrynės žemės miestai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos provincijos miestuose paskirtiems apeliaciniams teismams priklausys: Vilniaus miesto apeliaciniam teismui - Vilniaus vaivadijos, Ašmenos, Lydos, Ukmergės, Breslaujos pavietų, Trakų vaivadijos ir Trakų pavieto miestai. Gardino miesto apeliaciniam teismui priklausys Gardino, Volkovysko ir Merkinės pavietų miestai. Kauno miesto apeliaciniam teismui priklausys Žemaičių Kunigaikštijos, Kauno, Prienų ir Upytės pavietų miestai. Naugarduko miesto apeliaciniam teismui priklausys Naugarduko vaivadijos ir Slanimo bei Slucko pavietų miestai. Lietuvos Brastos miesto apeliaciniam teismui priklausys Lietuvos Brastos vaivadijos ir Kobrino pavieto miestai. Pinsko miesto apeliaciniam teismui priklausys Pinsko, Užupinio Pinsko, Mozyriaus ir Rečicos pavietų miestai. Minsko miesto apeliaciniam teismui priklausys Minsko, Polocko, Vitebsko vaivadijų ir Oršos pavieto miestai.

7. Tuose apeliaciniuose miestuose kas dveji metai bus renkama po 5 asmenis iš bajorų ir nebajorų, iš turinčių posesijas miestiečių, netgi iš magistrato narių iš tų pačių miestų arba iš kitų pagal suskirstymą miestų, kurie yra paskirti vieniems ar kitiems apeliaciniams teismams. O išrinktieji asmenys sudarys apeliacinį teismą, tačiau su sąlyga, kad išrinkti į apeliacinį teismą magistrato atstovai ir tarėjai, kol vykdys apeliacijų svarstymo pareigą, neturi posėdžiauti ir teisėjauti magistratų, iš kurių yra išrinkti, primae instantiae (pirmosios instancijos) teismuose.

8. Tie teismai pagal magistratų apeliacijas nagrinės bylas, kuriose bausmė viršija 300 auksinų arba 3 dienas kalėjimo ir kur ji nėra didesnė kaip 3000 auksinų ar 3 savaitės kalėjimo, ir tie nuosprendžiai bus galutiniai ir neapskundžiami. O visose bylose, kuriose bausmė viršija 3000 auksinų ir kur baudžiama daugiau kaip 3 savaitėmis kalėjimo, sutinkamai su šiais nuostatais norime, kad magistratų apeliacija primae instantiae būtų pateikta nebe miestų apeliaciniams teismams kaip lig šiol, bet mūsų kanclerių teismams tiek Karūnoje, tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje.

9. Magistratai negalės svarstyti kriminalinių bylų, o persiųs jas tiesiai apeliaciniams teismams, turintiems galią kriminalines bylas svarstyti, su išlyga, kad nuosprendis nuteistam kriminalistui būtų įvykdytas, kažkuriam laikui jį įkalinant. O jeigu jis bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos ar myriop, apeliacinis teismas kaltinamąsias išvadas ir nuosprendį turės persiųsti asesorių teismui. Jeigu asesorių teismas apeliacinio teismo priimtą kalėjimo iki gyvos galvos ar mirties nuosprendį kaltininkui pripažįsta teisingu, tik tada nuosprendis yra įvykdomas. Kanclerių teismams nagrinėti paliekame bylas dėl blogai vykdomų miesto pareigų ir dėl pajamų iš posesorių miestų bei visas kitas, numatytas Respublikos įstatymų.

10. Įspėjame, jog, sprendžiant vidaus tvarkos ir bendrųjų miesto pajamų reikalus, miestai bus pavaldūs Policijos komisijai.

Stanislavas Nalenčius Malachovskis, Karūnos Seimo didysis referendorius ir Karūnos provincijų konfederacijos maršalka.

Kazimieras kunigaikštis Sapiega, Lietuvos artilerijos generolas, LDK konfederacijos maršalka.

Symonas Kazimieras Šidlovskis, Žarnovo kaštelionas, deputatas iš Mažosios Lenkijos provincijos senato manu propria (savo ranka).

Kazimieras Konstantinas Pliateris, Trakų generolas kaštelionas, deputatas konstitucijai iš LDK senato.

Valerijanas Stroinovskis, Bušo pakamorė, Voluinės atstovas, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos.

Stanislavas Kostka Potockis, Liublino atstovas, deputatas konstitucijai iš Mažosios Lenkijos provincijos.

Janas Nepomukas Zboinskis, Dobrynės žemės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos manu propria.

Jozefas Radzickis, pakamorė ir Zakrocimo žemės atstovas, deputatas konstitucijai iš Didžiosios Lenkijos provincijos manu propria.

Juozapas Zabiela, atstovas iš Žemaičių kunigaikštystės, deputatas konstitucijai.

Jackus Putkameris, Minsko vaivadijos atstovas, deputatas konstitucijai iš LDK provincijos.